Kontaktai

Ukmergės g. 364, LT-14188 Vilnius

info@salija.eu

+370 5 204 0850

 title=

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos paraiškas suteikti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paramą. Dabar EK siūlys Europos Parlamentui ir Tarybai paskirti lėšų. Jei bus pritarta, prašoma 1 185 569 eurų suma padės iš baldų gamybos ir drabužių siuvimo įmonių atleistiems darbuotojams (atitinkamai 491 ir 636) susirasti darbą.
„Baldų gamybos ir drabužių siuvimo sektorius krizė paveikė itin smarkiai, – sakė už užimtumą atsakingas EK narys Vladimiras Špidla. – Todėl labai džiaugiuosi, kad Lietuvos valdžios institucijos nusprendė prašyti EGF paramos. Esu įsitikinęs, kad numatytos priemonės padės šiems darbuotojams sugrįžti į darbo rinką“.
Lietuva pateikė paraišką dėl 1 469 darbuotojų, atleistų iš 49 baldų gamybos įmonių. Dėl sulėtėjusios statybų veiklos Lietuvoje ir kitose šalyse baldų gamybos sektorius vienas pirmųjų patyrė ekonomikos ir finansų krizės padarinius.
2008 m. Lietuvos baldų pramonė eksportavo daugiau nei pusę produkcijos, o per pirmąjį 2009 m. pusmetį eksporto vertė sumažėjo 20,1 proc. Per pirmąjį ir antrąjį 2009 m. ketvirčius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Lietuvoje taip pat mažėjo baldų gamybos apimtis (atitinkamai 17,33 proc. ir 7,23 proc.). Todėl buvo atleista daug darbuotojų.
Darbo vietų praradimas baldų gamybos sektoriuje Lietuvai yra skausmingas, nes jos nedarbo lygis yra vienas aukščiausių ES, o prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei dar labiau išaugo. Nors baldų gamybos pramonė daugiausia įsikūrusi kaimo vietovėse, sektoriuje augantis nedarbas daro poveikį visai šaliai.
Už EGF lėšas bus siūloma užimtumo skatinimo priemonių, teikiama profesinio orientavimo ir persikvalifikavimo galimybių, kurios padės grįžti į darbo rinką 636 labiausiai socialiai nuskriaustiems buvusiems baldų gamybos įmonių darbuotojams. Preliminarus lėšų poreikis – 1 018 597 eurai, iš kurių Europos Sąjunga per EGF skirs 662 088 eurus.
Lietuva pateikė paraišką dėl 1 154 darbuotojų, atleistų iš 45 drabužių siuvimo įmonių. Nedarbo lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių ES: prasidėjus ekonomikos ir finansų krizei per 12 mėnesių jis padidėjo 10,9 proc. ir 2009 m. liepos mėn. buvo 16,7 proc. Lietuvos drabužių pramonė nukentėjo itin smarkiai – vien nuo antrojo 2007 m. pusmečio iki antrojo 2008 m. pusmečio čia prarasta 21,1 proc. darbo vietų. Ekonomikos krizė šią tendenciją dar sustiprino, o dėl to, kad šiame sektoriuje dirba daugiausia moterys, per metus iki 2009 m. liepos bedarbių moterų skaičius Lietuvoje augo daug sparčiau.
Antrąjį 2008 m. pusmetį visoje ES užregistruota sumažėjusi tekstilės gamyba 2009 m. mažėjo dar sparčiau. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį tekstilės gaminių ir drabužių pramonės gamyba sumažėjo daugiau nei 20 proc., palyginti su ankstesnių metų pirmuoju ketvirčiu. Pirmąjį 2009 m. ketvirtį prekybos deficitas padidėjo 19 proc. dėl itin sumažėjusio eksporto į svarbiausias šalis partneres (JAV, Japoniją, Rusiją ir Turkiją). Eksportas į šias šalis sudaro 45 proc. bendro ES tekstilės gaminių ir drabužių eksporto.
Krizės poveikis Lietuvai buvo itin didelis – 2008 m. drabužių gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei 85 proc., o pirmąjį 2009 m. pusmetį – daugiau nei 70 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Todėl buvo atleista daug darbuotojų.
Už EGF lėšas bus siūloma užimtumo skatinimo priemonių, teikiama profesinio orientavimo ir persikvalifikavimo galimybių, kurios padės grįžti į darbo rinką 636 labiausiai socialiai nuskriaustiems buvusiems drabužių gamybos įmonių darbuotojams. Preliminarus lėšų poreikis – 805 355 eurai, iš kurių Europos Sąjunga per EGF skirs 523 481 eurą.
Nuo 2007 m. sausio, kai pradėjo veikti EGF, sulaukta 42 paraiškų skirti apytiksliai 240 mln. eurų paramą maždaug 42 000 darbuotojų. Paraiškos skirti EGF paramą susijusios su šiais sektoriais: automobilių (Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Vokietija ir Švedija), tekstilės (Italija, Malta, Lietuva, Portugalija, Ispanija ir Belgija), mobiliųjų telefonų (Suomija ir Vokietija), buitinių prietaisų (Italija), kompiuterių ir elektronikos gaminių (Airija ir Portugalija), mašinų ir elektronikos (Danija), orlaivių ir erdvėlaivių remonto ir techninės priežiūros (Airija), krištolo (Airija), keramikos (Ispanija), statybų (Nyderlandai ir Lietuva), dailidžių ir stalių dirbinių (Ispanija), elektros įrangos (Lietuva), leidybos ir spaustuvių (Nyderlandai) ir baldų gamybos (Lietuva).
Iš pirminių ataskaitų dėl EGF paramos panaudojimo matyti, kad darbuotojams labai padėta išlikti darbo rinkoje ir rasti naujus darbus.

Informacijos šaltinis: lrytas.lt