Rinkos naujienos
Nekilnojamojo turto stabligė įsimetė ir į baldininkų valdas, o jos neigiamą poveikį sustiprino valstybės finansų bėdos. Senkančias įmonių pajamas suėda didėjančios sąnaudos, stambiausio užsakovo – švedų koncerno IKEA užsakymai neleidžia uždirbti pelno, biudžetinės įstaigos pina neatsiskaitymo grandinę, o bankai pinigų neskolina. Pragiedruliai prognozuojami po poros metų.
Asociacija „Lietuvos mediena“ (LM) renka savo narių duomenis, tačiau Raimondas Bernotas, asociacijos direktorius, komentuoti praėjusių metų įmonių veiklos nepanoro. Tepasakė, kad „praėjusieji metai buvo tikrai
neblogi, bet paskutinis ketvirtis atrodė šiek tiek kuklesnis“. „Bet jeigu lyginsime 2008 ir 2007 m., tai praėjusių metų skaičiai yra geresni“, – pridūrė direktorius.
O štai Donatas Užkurėlis, „Swedbank“ analitikas, apžvelgdamas praėjusių metų rezultatus, džiuginančių tendencijų neįžvelgia. „ Biržoje esančių „Vilniaus baldų“ pardavimai smuko, „Klaipėdos baldai“ rodo augimą,
bet pelningumu pasigirti negali. „Vilniaus baldus“ iš nuostolio ištempė tik turėtų „Girių bizono“ akcijų pardavimas IKEA, o klaipėdiečių pelnas simbolinis“, – vardija analitikas. Dienraštis „Lietuvos rytas“ kovo
pabaigoje pranešė, kad su sunkumais susiduria ir bendrovė „Narbutas ir Ko“, o jos likimas (bus restruktūrizuojama ar ne) paaiškės iki gegužės.
Lems eksportas
Baldininkų buvusią sėkmę banko „DnB NORD“ analitikai sieja su buvusiu statybos sektoriaus ir nekilnojamojo turto rinkos bumu. Smukus būsto pirkimo sandorių skaičiui, sumenko ir baldų poreikis. „Todėl šios veiklos
tolesnę raidą lems eksportas, nes tikėtis vidaus rinkos atsigavimo 2009–2010 m. neverta“, – perspėja analitikai. Baldų gamyba užtikrina apie pusę medienos, popieriaus ir baldų gamybos pramonės sukuriamos pridėtinės vertės,
o išskirtinė stambiųjų įmonių savybė – bemaž visą jų produkciją superka švedų koncernas IKEA. Analitikai teigia, kad koncerno dalyvavimas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių – jis leidžia visiškai
apkrauti gamybos pajėgumus ir palengvina įmonių planavimą, tačiau trukdo pasiekti aukštesnį pelningumą ir padidina riziką. IKEA nutraukus bendradarbiavimą su tiekėju, pastarajam iškiltų bankroto grėsmė – taip
atsitiko Šiaulių „Ventai“.
Pavojingas geradaris
Diana Ūselytė, investicinio banko „Finasta“ analitikė, antrina, kad koncernas IKEA, įgijęs didelę derybų galią, turi daug galimybių ir jomis naudojasi, ribodamas įmonių pelningumą. Nors vienas užsakovas šiek tiek
palengvina produkcijos realizavimą, tačiau diversifikacijos trūkumas itin padidina sektoriaus riziką. Anot p. Užkurėlio, „koncernas visada pasižymi tuo, kad iš gamintojų pasiima beveik visą pelną, kokį įmanoma“.
Jis užsakymus vykdo per aukcioną, o jame gamintojai nurodo savo kainas. Įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą, gauna IKEA užsakymą. „Taikydama tokį mechanizmą IKEA susirenka visą pelną“, – schemą piešia analitikas.
Svarbus pernykštis įvykis buvo Kazlų Rūdos plokščių ir baldų gamybos įmonės „Girių bizonas“ pardavimo sandoris. Investavęs 250 mln. Lt, IKEA įrodė, kad bent artimiausiu metu nesirengia bėgti iš Lietuvos. Įsigyta
bendrovė veikia nuostolingai, tačiau jau kalbama apie ketinimus optimizuoti gamybą bei didinti pajėgumus. „Viena vertus, tokie pokyčiai baldų pramonei būtų naudingi. Kita vertus, IKEA užėmė dar vieną baldų gamybos
grandį ir kai kurioms įmonėms tapo ne tik pagrindinė pirkėja, tačiau ir svarbi žaliavos tiekėja. Spaudimas maržoms dėl to daugiau gal ir nedidės, tačiau derybinė galia bet kokiu atveju tampa dar stipresnė“,– sako p.
Ūselytė.
Apsieis be baldų
Tiek nekilnojamojo turto sektorius, tiek kreditavimas, tiek vartojimas stoja ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse, Europoje, o baldai vis dėlto nėra pirmo būtinumo prekė. „Todėl jau praėjusieji metai
buvo gana neramūs, o šie metai bus dar neramesni dėl tos pačios priežasties, kadangi neinvestuojama į naujus būstus, į senų atnaujinimą. Baldų įmonių ateitis priklausys nuo eksporto“, – sako p. Užkurėlis.
Pelningumas priklausys nuo to, kiek kris žaliavų kaina, darbo užmokestis, kaip įmonės pačios gebės tvarkytis su sąnaudomis smunkant pardavimams, o pastarųjų kainos taip pat labai smarkiai priklausys nuo IKEA užsakymų
visam regionui.
„Tai lems ateinančių 2 metų sektoriaus perspektyvas. Jos labai priklausys ir nuo vartotojų lūkesčių. O turint galvoje, kad vartotojų išlaidos šiemet smunka apie 30%, tai – tikrai liūdna gaida ir ji šiam sektoriui turėtų
skambėti tikrai pavojingai“,– svarsto p. Užkurėlis.
Išliks išradingieji
Su sunkmečiu susidūrę baldininkai jau pernai pradėjo ieškoti būdų, kad nenuskęstų. Investicijos stabdomos, kukliai planuojamos išlaidos, vengiama papildomų finansinių įsipareigojimų, ieškoma naujų rinkų.
Loreta Valaitienė, UAB „Lauksva“ direktorė, tikisi, kad dabar vartotojų sprendimą pirkti lems įmonės įvaizdis ir patikimumas, nes investicijos neplanuojamos. „Dalios baldams“ rinkoje tvirčiau jaustis padeda savi
prekybos salonai, tikimasi, kad išsilaikyti padės ir gamybos sričių skaidymas, stiprinimas tų, kurios gali atsilaikyti. Robertas Lazauskas, UAB „Vildika“, valdančios baldų gamyklą ir pardavimo salonus, direktorius, viliasi, kad
iš dalies gelbės plėtra (ketinama atidaryti bent vieną saloną) ir darbuotojų veiklos perskirstymas, jiems bus siūloma imtis kitokių darbų įmonėje.
Atsikando baldininkai ir valstybės užsakymų, nes vėluojama atsiskaityti. Henrikas Paulauskas, UAB „Projektų idėjos“ direktorius, neslepia, kad biudžetinės organizacijos šiuo metu nemokios, o vis dažnesni pranešimai
apie taupymą siunčia signalus, kad senų skolų teks laukti ilgai, todėl ir naujų, gerokai sumenkusių valstybės užsakymų siekti yra rizikinga.
Vis dėlto geresnių laikų tikisi sulaukti visos rinkos dalyvės, nors bankrotų daugėja ir šiame sektoriuje. Praretėjusias gretas parodė ir šiųmetė paroda „Baldai 2009“: šiemet joje dalyvavo 113 įmonių ir 94 verslo
kontaktų dalyviai, pernai atitinkamai – 180 ir 162 įmonės.
Informacijos šaltinis: www.vz.lt
