Rinkos naujienos
Bendrovių finansai. Prekės ženklas prikeltas it feniksas – toliau vilioja pirkėjus
Bankrutuojant vienai žinomiausių Lietuvoje virtuvės baldų gamintojai UAB „Nabukas“ įmonės prekės ženklas neišnyksta iš Lietuvos padangės – su šiuo prekės ženklu dirba kita įmonė, atidariusi naujus prekybos salonus. Tokie procesai kelia klausimų „Nabuko“ bankroto administratoriui, o nepatenkinti kreditoriai įsuko teismų karuselę.
Nors bankroto byla „Nabukui“ iškelta dar praėjusių metų gegužės 5 d., šio gamintojo virtuvės baldų pirkėjai gali įsigyti – www.nabukas.lt interneto svetainė veikia, atidaromi nauji salonai, kviečiama pasinaudoti ir akcijomis. VŽ telefonu pasiteiravus veikiančių salonų darbuotojų, kodėl jie naudoja „Nabuko“ prekės ženklą, sulaukta atsakymo, kad baldų gamyba ir prekyba besiverčianti bendrovė įsigijo prekės ženklą iš buvusių bendrovės „Nabukas“ savininkų. Eugenijus Mickūnas, dabar su „Nabuko“ ženklu dirbančios UAB „Virtuvės baldų prekyba“ (VBP) direktorius, pasakoja, kad prekės ženklą jis įsigijo praėjusiais metais, dar iki bendrovei iškėlus bankroto bylą. „Todėl, kad jis tuo metu vienintelis buvo parduodamas. Aš manau, kad jis vertas tų pinigų, kuriuos sumokėjau “, – apie priežastis, kodėl pirko ženklą, kalba p. Mickūnas. Jis nepanorėjęs nurodyti, kokią sumą mokėjo už neblogai žinomą vardą.
Anot p. Mickūno, jis buvo vienintelis, kuris domėjosi „Nabuko“ prekės ženklu ir kuris kišenėje turėjo pinigų. Vis dėlto nors „Nabuko“ vardas gerai žinomas, tačiau jis turi ir neigiamą palikimą, nes buvusi prekės ženklo savininkė UAB „Nabukas“ bankrutuoja, dėl to yra nepatenkintų tiekėjų ir klientų. Tad, anot p. Mickūno, buvo priimtas sprendimas, kad „Nabuko“ įsipareigojimus fiziniams asmenims reikia didžiąją dalimi įvykdyti ir tai daroma.
„Palikimas tikrai nelengvina gyvenimo, – sako p. Mickūnas, nors perkant vardą jis ir žinojo, kad taip bus. – Iš pradžių buvo labai daug tokių neigiamų emocijų.“ Pasak p. Mickūno, dėl neigiamo fono bendrovei yra labai sunku dirbti su medžiagų tiekėjais, kuriems „Nabukas“ paliko ganėtinai daug skolų. „Tai nėra pati maloniausia ir lengviausia darbo dalis, bet iš tiesų apie tai, kai pirkau tą prekės ženklą, – nepagalvojau“, – tikina p. Mickūnas.
Nuostabos ir įtarimai
Tačiau žinios apie su „Nabuko“ ženklu dirbančią bendrovę stebina Stasį Grigaliūną, bankrutuojančios UAB „Nabukas“ administratorių, jis VŽ nurodo, kad buvusių savininkų, pagrindinio akcininko, ne kartą teiravosi apie prekės ženklą, mat norinčiųjų jį įsigyti buvo ne vienas, tačiau aiškaus atsakymo apie tai, kad ženklas parduotas, jis tikino negavęs.
„Aš jo klausiau kelis kartus, tačiau jis sakė, kad nežino, kur tie ženklai“, – kalba p. Grigaliūnas. Jis taip pat sako, kad su VBP jokių kontaktų neturėjo ir nežino, kokius užsakymus jie galėjo vykdyti ir dėl ko jie tą darė.
„Iki bankroto iškėlimo nėra sutarčių, kad užsakymai būtų vykdymai kitose įmonėse“, – nurodo p. Grigaliūnas.
Tomas Povilaika, buvęs didžiausias bankrutuojančios UAB „Nabukas“ akcininkas ir generalinis direktorius, sako, kad vieną iš prekės ženklų pardavė praėjusių metų pradžioje – dar prieš kreipimąsi iškelti įmonei bankrotą.
Jis tikina apie tai žinią administratoriui perdavęs ir stebisi: „Gal jis pamiršo.“ Anot p. Povilaikos, prekės ženklo pardavimo imtasi ne iš gero gyvenimo, trūko pinigų ir atsiradus pasiūlymui nuspręsta jį parduoti.
Jo teigimu, su viena bendrove, kurią įkūrė išeiviai iš „Nabuko“, vyko derybos ir sutarta parduoti prekės ženklą, pirkėjams įsipareigojant atlikti likusius neįvykdytus užsakymus.
„Buvo daugiau norinčiųjų, kurie siūlė ir didesnes sumas, – sako p. Povilaika. – Jų yra ir dabar, bet aš juos visus nukreipiu pas administratorių.“
Tačiau toks sandoris bankrutuojančios įmonės kreditoriams kėlė įtarimų, kad „Nabukas“ bankrutuoja, o kiti imasi veiklos.
Ponas Mickūnas VŽ neneigė – jo ir p. Povilaikos keliai buvo susikirtę: „Kadaise esame dirbę vienoje bendrovėje, buvome susitikę gyvenime.“
Ponas Povilaika sako, kad p. Mickūnas yra trumpai dirbęs ir „Nabuke“, ir neneigia girdintis įtarimų dėl nesąžiningo bankroto ar dėl to, kad prekės ženklas perleistas pažįstamiems asmenims.
„Daug tų kalbų yra. Su keliais šnekėjau, ir sakiau, kad jei norite būti mano vietoje, tai aš su jumis būčiau pasikeitęs. Kai reikėjo dėl bendrovės reikalų sunegalavus širdžiai gulėti ligoninėje, tai niekas tuo metu
mano vietoje nenorėjo būti. Žmonės visaip interpretuoja, pikti ir taip toliau, bet tokia padėtis buvo, tempėme kiek galėjome. Kaltino, kad bankrotas tyčinis, kad įsteigiau kitą įmonę, paduos į teismą. Bet kiek išėjo iš „Nabuko“ žmonių, visi įsisteigė savo įmones. Ir čia jau sena tradicija“, – dėsto p. Povilaika.
Užtęsė agoniją
Tačiau rinkoje klausimų kyla ne tik vertinant dabartinį „Nabuko“ ženklo naudojimą, bet ir patį įmonės pardavimą bei bankrotą, o kai kurie šio proceso dalyviai aiškumo ir įsipareigojimų įgyvendinimo ieško teisme.
2009 m. kovo 17 d. „Lietuvos rytas“ paskelbė BNS informaciją, kad UAB „Libros holdingas“ parduoda „Nabuką“ šios įmonės vadovams. Tačiau iš tiesų sandoris įvyko gerokai ankščiau – dar 2008 m. rudenį. Tuomet kai žiniasklaida rašė apie šį akcininkų pasikeitimą, naujieji savininkai jau mąstė apie bankrotą – 2009 m. vasario 23 d. įvykusiame neeiliniame „Nabuko“ akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Nabukas“ iškėlimo. Ponas Grigaliūnas nurodo, kad „Libros holdingas“ akcijas įmonės vadovui ir dar trims asmenims, visiems pirkėjams mokant po 1 d., pardavė 2008 m. spalio 8 d. Tačiau p. Grigaliūnas mano, kad to pardavimo naujiems savininkams nebereikėjo: „Jau tada ta įmonė buvo beveik bankrutavusi. Dar jie bandė šį tą daryti, išsikėlė iš Vilniaus, nebeišlaikė patalpų.“
Anot bankroto administratoriaus, pagal bendrovės pardavimo sutartį, pardavėjas po akcijų pardavimo įsipareigojo iki 2008 m. lapkričio 18 d. neatlygintinai investuoti pardavimo metu esančiam nuostoliui dengti 500.000 Lt, jie bus pervedami tiesiogiai AB „Parex“ bankui kreditui apmokėti. Tačiau 2008 m. lapkričio 19 d. atsirado patikslinimas, kad pardavėjas įsipareigoja padengti sąnaudas ir nupirkti žaliavų pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas, iš viso 0,5 mln. Lt vertės (plius PVM). Suma be PVM tiesiogiai pervedama „Parex“ bankui pagal kreditavimo sutartį, o PVM – „Nabukui“.
„Tai iš viso kažkoks nesąmoningas punktas, jis neatitinka nei buhalterinės apskaitos įstatymo, nei ko nors kito. Bet tai nebuvo įvykdyta, buvo pervesta tik 25.000 Lt“, – sako p. Grigaliūnas ir nurodo, kad dėl šių sąlygų neįvykdymo jau vyksta teismo procesai. Juose dalyvauja ir pagrindinis kreditorius „Parex“ bankas, kuriam „Nabukas“ skolingas 0,8 mln. Lt.
Bylos teismuose
Vytautas Švetkauskas, AB „Parex“ banko l.e.p. Teisės ir personalo departamento direktorius, nurodo, kad bankas 2009 m. kovą pareiškė ieškinį laiduotojui Tomui Juškai, „Libros holdingo“ vadovui, Vilniaus apygardos teisme dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį įvykdymo. Bankas taip pat 2009 m. kovą pareiškė netiesioginį ieškinį Vilniaus apygardos teisme atsakovui UAB „Libros holdingas“ dėl dalies sandorio, susijusio su kreditavimo sutarties sąlygų tinkamu įvykdymu, pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo sumokėti 500.000 Lt sumą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dalies minėtai bendrovei priklausančio turto areštas. 2009 m. liepos pabaigoje bankas pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme atsakovams Tomui Juškai ir Zojai Juškienei dėl kai kurių šių asmenų sudarytų sandorių dėl nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims pripažinimo negaliojančiais. „Bankas išnaudos visas įstatymų teikiamas galimybes apginti savo teisėtus interesus šiose bylose“, – akcentuoja p. Švetkauskas.
Bankroto vengė
Tomas Juška, UAB „Libros holdingas“ direktorius, stebėjosi, kodėl VŽ domisi „Nabuko“ bankrotu ir dabartiniu prekės ženklo naudojimu. Jis tikino, kad asmeniškai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nieko bendro su dabartine „Nabuko“ veikla neturi.
„Jau pusantrų metų, kai „Nabuką“ pardavėme bendrovės vadovybei, dar įdėjome pinigų, o jie to dalyko neištempė, o teismas yra todėl, kad aš buvau davęs asmeninį laidavimą, – kalba p. Juška. – Nežinau, ką dabar kas veikia, nei aš asmeniškai, nei „Libros holdingas“ nieko bendra absoliučiai neturime. Turime tik galvos skaudėjimą.“
Ponas Juška dėsto, kad kai „Nabukas“ buvo parduotas bendrovės vadovybei, „Libros holdingas“ pats sumokėjo 1 mln. Lt ir pažadėjo dar 0,5 mln. Lt kredito grąžinimą „Parex“, jei veikla bus tęsiama: „O jie paėmė ir užlenkė tą įmonę.“
Ponas Juška kalba, kad įmonei bankroto patys nekėlė dėl to, kad buvo „unaravi ir mandri“.
„Tuomet dar nebuvo tokie laikai, kad skelbti bankrotą nieko tokio. Norėjome garbingi išlikti, – pasakoja p. Juška. – Susimokėjome brangiai ir dabar dar žagsime.“
Ponas Povilaika sako, kad tuomet, kai jis priėmė „Libros holdingo“ pasiūlymą vadovauti „Nabukui“, bendrovė turėjo skolų, dirbo nuostolingai, ir dar 2006 m. akcininkams siūlė investuoti į įmonę.
Anot p. Povilaikos, akcininkai apsisprendė investuoti, atsirado pelno, tačiau akcininkai vis atidėdavo planus investuoti likusią dalį lėšų.
„2008 m. gegužę ar birželį paskiau, jog pasitraukiu, nes nevykdomi pažadai. Tuomet jie pasiūlė tuos pinigus, kuriuos žadėjo investuoti, bet išsakė norą, kad tą bendrovę vadovai ir paimtų“, – pasakoja p. Povilaika. Jo teigimu, „Libros holdingo“ milijonas buvo sumokėtas, šiomis lėšomis padengta dalis bendrovės skolų.
„Tačiau dar buvo likusi žymi suma, kurią „Libra“ turėjo sumokėti, bet taip ir nesumokėjo. Tempėsi, tempėsi, kol bankų kantrybė baigėsi. Dar visaip bandėme ieškoti išeičių, kalbėjome su mokesčių inspekcija, „Sodra“, bet kai pamatėme, kad niekas su mumis nesikalba, kai bankas pasakė, kad neatidėlios mokėjimo, tai nusprendėme kelti bankroto bylą“, – prisimena p. Povilaika.
Informacijos šaltinis: www.vz.lt, BNS.
