Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčiai paskutiniam šių metų ketvirčiui lieka optimistiniai, tačiau juos apibendrinantis indeksas per tris mėnesius smuko. Vis dėlto sumažėjusiam optimizmui daugiausia įtakos turėjo sezoniškumas, o nuotaikos sektoriuje yra nepalyginamai geresnės nei prieš metus.
Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčiai paskutiniam šių metų ketvirčiui lieka optimistiniai, tačiau juos apibendrinantis indeksas per tris mėnesius smuko. Savo ruožtu atskiruose sektoriuose nuotaikos pasikeitė skirtingai. Naujas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Ūkio ministerijos sukurtas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) ketvirtam šių metų ketvirčiui sudarė 57 punktus, nors trečiojo ketvirčio indekso reikšmė dar siekė 70 punktų, praneša LPK.
Lyginant su praeitu ketvirčiu, pakilo tekstilės ir drabužių pramonės (nuo 73 iki 79 punktų), elektronikos pramonės (nuo 72 iki 78), medienos ir baldų pramonės (nuo 71 iki 76) lūkesčiai. Tuo tarpu pablogėjo metalų, mašinų ir įrenginių pramonės (nuo 68 iki 64), maisto ir gėrimų pramonės (nuo 76 iki 55) bei chemijos pramonės (nuo 66 iki 47) lūkesčiai.
Vis dėlto chemijos pramonės nuotaikų nereikėtų pernelyg stipriai nuvertinti, kadangi šį ketvirtį jas „dirbtinai“ sumažino kelių labai didelių chemijos pramonės atstovų atsakymai, kurių įtaka šios šakos lūkesčiams yra esminė, rašoma LPK paruoštoje PLI ataskaitoje.
Kalbant apie visą apdirbamąją pramonę, pozityvias, nors ir kiek prastesnes negu ankstesnį ketvirtį apdirbamosios pramonės nuotaikas ketvirtajam šių metų ketvirčiui lėmė pakankamai geri visų, išskyrus darbuotojų skaičių, indekso komponentų rezultatai.
Beveik kas antras respondentas prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį padidins pagamintos produkcijos kiekį bei naujų užsakymų lygį. Atitinkamai, didesnė produkcijos gamyba ir aukštesnis naujų užsakymų lygis skatins kas antrą respondentą didinti gamybinių pajėgumų apkrovimą bei atsargų lygį savo įmonėse.
Sezoniškumo įtaka
Prastesnius nei trečiąjį ketvirtį lūkesčių indekso rezultatus lėmė nevienoda sezoniškumo veiksnių įtaka atskirų sektorių pardavimo apimtims.
Aleksandras Izgorodinas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas, tvirtina, kad nors PLI pokytis per ketvirtį buvo tikrai didelis, jį daugiausia lėmė sezoniškumo veiksniai.
“Lūkesčių suprastėjimas nebuvo netikėtas, pramonei metų pabaiga visuomet yra prasčiausias laikotarpis, o antras ir trečias ketvirčiai – geriausias. O atmetus sezoniškumo įtaką pamatytume labai teigiamą tendenciją, ypač augantį eksportą ir besistabilizuojantį vidaus vartojimą. Apie tai prieš metus dar niekas nedrįso šnekėti”, – kalba LPK analitikas.
Pasak p. Izgorodino, PLI buvo pradėtas kurti neseniai (tai – tik antroji indeksą apibendrinanti ataskaitą), tačiau šių metų paskutinio ketvirčio pramonės lūkesčiai yra ir būtų neabejotinai geresni už buvusiuosius analogišku laikotarpiu pernai.
PLI ataskaitoje rašoma, kad ketvirtąjį ketvirtį neigiamą sezoninių veiksnių įtaką savo veiklai pajus pieno gaminių gamintojai, silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai bei metalų, mašinų ir įrenginių pramonės atstovai. Savo ruožtu, teigiamos sezoniškumo veiksnių įtakos laukia mėsos gaminių gamintojai, stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, tekstilės ir drabužių pramonės atstovai bei elektronikos pramonės atstovai.
Medienos ir baldų pramonėje bei chemijos pramonėje šį ketvirtį vyraus šiek tiek skirtingos nuomonės apie sezoniškumo veiksnių įtaką – dalis respondentų pajus teigiamą sezono įtaką pardavimo apimtims, tačiau kita respondentų dalis prognozuoja nepalankų jų poveikį veiklos rezultatams. Visgi, ketvirtąjį ketvirtį neigiamas sezoniškumas gana stipriai pakoreguos apdirbamosios pramonės rezultatus, o tai reikšmingai pakenks ir atskirų šakų lūkesčiams.
Ataskaitos autoriai atkreipia dėmesė į tai, kad gerus lūkesčius jau ir trečią ketvirtį daugiausia lėmė dėl atsigaunančios užsienio paklausos vis labiau įsivyraujantys teigimi eksporto pokyčiai. Per ketvirtį apdirbamosios pramonės įmonių nuomonės apie esamą bei būsimą eksporto padės dar šiek tiek pagerėjo – absoliuti dauguma respondentų jau mano, kad eksporto rinkos galutinai stabilizavosi ir atsigauna.
Savo ruožtu vidaus vartojimas, respondentų nuomone, vis dar yra silpnas ir pažeidžiamas, vidaus vartojimą ketvirtą ketvirtį gali papildomai apriboti ir šildymo sezonas, turėsiantis įtakos ne pirmo būtinumo prekių vartojimui.
Kaip ir praeitą ketvirtį, viena aktualiausių problemų pramonei išliks augančios energetinių išteklių bei žaliavų kainos, kurių brangimas tęsiasi jau keletą ketvirčių iš eilės. 66% respondentų mano, kad ketvirtąjį ketvirtį žaliavų kainos ir toliau didės, tiesa, gal kiek lėtesniais tempais nei trečiąjį šių metų ketvirtį.
Apklausia vadovus
Sudarant PLI buvo apklausiami 130-ies didžiausių Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių vadovai. Priklausomai nuo jų atsakymų, galutinė PLI išraiška gali svyruoti nuo 0 iki 100 punktų. 50 punktų siekianti ar viršijanti PLI reikšmė parodo, kad šalies pramonė augs, t.y. įmonės netrukus laukia pagamintos produkcijos bei naujų užsakymų augimo, didesnio gamybinių pajėgumų apkrovimo, tikisi įdarbinti daugiau darbuotojų.
40-50 punktų reikšmė parodo pramonėje vyraujančias neaiškias nuotaikas ir tai, kad įmonės ateities perspektyvas vertina atsargiai. Mažesnė nei 40 punktų reikšmė rodo įsivyravusius neigiamus lūkesčius. Jau skelbta, kad Lietuvos pramonė rugsėjo sumažino apsukas. Palyginti su rugpjūčiu, jos apimtys smuktelėjo, sulėtėjo ir metinis augimas. Rodikliai buvo prastesni nei prognozavo analitikai. Tačiau metinis pramonės augimas fiksuojamas septintą mėnesį iš eilės.
Informacijos šaltinis: www.vz.lt