Kontaktai

Ukmergės g. 364, LT-14188 Vilnius

info@salija.eu

+370 5 204 0850

 title=

Kaip teigia medienos perdirbėjai, dėl vis dar merdinčios statybų rinkos vietinių užsakymų jie sulaukia nedaug. Daugiausia gyvybės rinkai suteikia užsienio bendrovių užsakymai, tačiau koją kiša brangstanti žaliava ir didėjantis jos trūkumas.
Smulkias ir vidutines šalies medienos perdirbimo įmones sunkmetis palietė ne itin smarkiai – nors gamybos apimtis sumažėjo apie 15 proc., darbo užteko ir dabar užtenka.
Šių įmonių atstovų teigimu, šiandien medienos perdirbėjams didžiausias iššūkis – ne užsakymų, o žaliavos trūkumas. Verslininkai pasakoja, kad didžioji dalis lietuviškos medienos žaliavos eksportuojama, jų žiniomis, dažniausiai į Lenkiją ir Vokietiją. Todėl mūsų krašto medienos perdirbėjai negali įvykdyti iš užsienio gaunamų užsakymų, o daugelis lentpjūvių priverstos net stabdyti gamybą – kai kurios tik vasaros laikotarpiui, kitos – nežinia kuriam laikui.
Atsivežti žaliavos iš užsienio šalių smulkiesiems šalies verslininkams neapsimoka, o užsieniečiai lietuvišką medieną esą gali gabentis gerokai palankesnėmis sąlygomis nei mūsiškiai.
Nuo kovo 1 dienos valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ panaikino apvaliosios medienos vežimo lengvatą. Esą naikinama 10 proc. galiojusi vežimo tarifų lengvata, o pats tarifas didinamas 8 proc., todėl apskaičiuota, kad gabenti medieną geležinkeliu dabar kainuoja 18 proc. daugiau. Esą dėl to Lietuvos verslininkams atsigabenta medienos žaliava atsieina beveik penktadaliu brangiau nei anksčiau, ir tai jau nebeapsimoka.
Kuo pakeisti pabrangusį medienos gabenimą geležinkeliais, kol kas nėra, nes Lietuvos teritorijoje vežant krovinius autotransportu bendroji krovinio masė ribojama griežčiau nei kitose šalyse.


Brangimas žlugdo verslą
UAB „Vudva“ direktorius Edmundas Valantiejus LŽ patikino, kad bendrovė rimtesnių krizės padarinių nepajuto. Nors gamybos apimtis šiek tiek sumažėjo, užsakymų netrūko. Pasak E.Valantiejaus, šiais metais didžiausia problema – per pastaruosius kelis mėnesius gerokai pabrangusi žaliava.
„Jau trys mėnesiai itin sparčiai kyla eglinių rastų kainos, mat padidėjo pjautinių rastų paklausa ir šie išvežami į Švediją bei Vokietiją. Dėl to žlunga vietiniai gamintojai, nes ne tik kyla produkcijos kaina, bet ir nepakanka žaliavos“, – dėstė jis.
Bendrovės direktorius pažymėjo, kad brangstant medienai mūsų krašto verslininkai praranda konkurencingumą, be to, užsienyje esą ir įmonių išlaidos elektrai mažesnės.
Anot E.Valantiejaus, kadangi statybos vis dar merdi, šalies rinkoje perdirbtos medienos paklausa nėra didelė. Pasak jo, daugiausia ši bendrovė sulaukia užsakymų iš lietuviškų statybos bendrovių, kurios stato namus Norvegijoje.


Klampina žaliavos trūkumas
„Šilalės medienos“ vadovas Virginijus Žigaitis LŽ taip pat dėstė apie kaip ant mielių kylančias medienos kainas, o svarbiausia – apie vis didėjantį žaliavos trūkumą. Lietuvoje medienos kainos, pasak pašnekovo, per pastaruosius kelis mėnesius pakilo apie 15-20 procentų. O užsakymų esą netrūko net ir per paties sparčiausio ekonomikos smukimo laikotarpį.
„Vien mūsų bendrovei trūksta medienos apie 30-40 proc. visų turimų užsakymų atlikti. Tad esame priversti net stabdyti gamybą, nes iš kaimynių šalių parsivežti medienos neturime sąlygų“, – pasakojo jis.
Verslininkas skundėsi ir kelių eismo apribojimais. Anot V.Žigaičio, antai Latvijoje leistinas automobiliais gabenamos medienos svoris yra 52 tonos, o Lietuvoje – 40 tonų. Tad net iš latvių vežiotis medienos „po kelis rąstus“ neapsimoka, „vos tik pasikrovę sunkvežimį medienos įvažiuojame į savo kraštą, iš karto fiksuojamas svorio perviršis“.


Kainas reguliuoja konkurentai
UAB „Langvija“ direktorius Teisutis Žibas LŽ pasakojo, kad dėl pabrangusios medienos ir gerokai didesnės elektros energijos kainos sunku konkuruoti su kitomis šalimis. Tačiau jis patikino, kad bendrovė gyvena optimistinėmis nuotaikomis – džiugu, kad padaugėjo užsakymų.
Bendrovės direktorius pripažino, kad juntamas žaliavos stygius, jos brangimas. „Mėginsime tartis su savo pagrindiniais partneriais olandais, kad ir jie pakeltų produkcijos kainas, tačiau mes konkuruojame su latviais, estais, ukrainiečiais, lenkais, baltarusiais ir kitų šalių medienos perdirbėjais. Juk užsakovai visada perka produkciją ten, kur pigiau“, – samprotavo T.Žibas.
Pašnekovas pažymėjo, kad bendrovė negali savo nuožiūra kelti kainų, esą turi susiderinti su pasaulinės rinkos kainomis. Anot T.Žibo, per krizę užsakymų buvo sumažėję apie 15-20 proc., o rinka pradėjo atsigauti šiais metais.

Informacijos šaltinis: Eglė Kapočiūtė, “Lietuvos žinios”