Kontaktai

Savanorių pr. 176F, LT-03154 Vilnius

info@salija.lt

+370 5 204 0850

 title=

Lietuviai, iškėlę savo verslą svetur, dėl išaugusių naftos kainų nežada įkurdinti gamybos arčiau vartotojų. VZ.LT kalbinti pašnekovai tvirtina, kad net ir iš Kinijos gabenamos prekės brangsta nežymiai. Kai kurios įmonės sako, jog išlaidos pervežimams ne tik neaugo, bet netgi mažėjo dėl didelės konkurencijos transporto sektoriuje.

Palyginti su praėjusių metų kovu nafta brango beveik 79%, o šiemet Niujorko biržoje ji pabrango 35,57%. Kai kurios užsienio įmonės, tarp jų ir baldų gamintoja IKEA, jau paskelbė perkeliančios gamybą arčiau vartotojo, nes gabenimas iš tokių šalių kaip Kinija vis labiau augina gaminio savikainą.

UAB „Naujasis Sirijus“ galvaninius elementus Baltijos šalims gamina Kinijoje. Aidas Lipeika, įmonės vadovas, VZ.LT sako, kad net ir trimis ketvirtadaliai pašokusi naftos kaina didelės įtakos jų produkcijai neturi.

„Jei vieno konteinerio gabenimas iš Šanchajaus uosto iki Klaipėdos kainavo 100.000 Lt, dabar jis pabrango 1.000 Lt, todėl mes nelabai tą jaučiame“, – aiškina p. Lipeika.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir UAB „ECG“ direktorius Edmundas Kolevaitis. Jo valdoma įmonių grupė, kažkada davusi darbo apie 80 šalies siuvimo įmonių, didžiąją dalį gamybos yra perkėlusi į Kiniją, Baltarusiją, Ukrainą ir Rumuniją. Nors ten siuvamų drabužių atvežimas brangsta, tačiau apie perkėlimą, kaip galimą ateities perspektyvą, p. Kolevaitis sako net negalvojantis. Anot jo, Europoje darbuotojams tektų mokėti kur kas didesnius atlyginimus, o tai neatpirktų augančių kuro kainų. Be to, tekstilės pramonė nėra pati imliausia energijai.

„Iš Europos jau beveik dingo mums reikalinga darbuotojų patirtis. Europoje lieka tik madingų drabužių siuvimas. Tai, kas greitai keičiasi, siuvama nedideliais kiekiais ir kainuoja daugiau, o tada ir pagaminimo kaina nebėra tokia aktuali“, – sako p. Kolevaitis.

UAB „Sofa Brands“ savo odinių ir gobeleninių minkštų baldų  gamybą perkėlė iš Velso Didžiojoje Britanijoje į Lietuvą. 95% produkcijos dabar keliauja į šią šalį.

Edgaras Kateiva, įmonės vadovas sako, kad sulėtėjus ekonomikai ir brangstant naftai išlaidos pervežimams ne tik neaugo, o greičiau atvirkščiai – mažėjo.
„Dabar žvėriška konkurencija transporto sektoriuje, vežėjai dėl kiekvieno kliento kaunasi. Kainos laikosi tos pačios arba 1-2% net ir mažėja. Vežėjai augant kuro kainoms, matyt, dirba be pelnų, nes konkurencija beprotiška“, – VZ.LT sako p. Kateiva.

Tomas Kovėra, Danijos „Ingemann“ valdomos UAB „Precizika Metal“ vadovas, tikina, kad išaugusių transportavimo kaštų taip pat nepajutęs. Jo įmonė didžiąją dalį produkcijos – matavimo prietaisų, įrengimų atominei ir karinei pramonei – eksportuoja.

„Mes gaminame tą produkciją, kuri yra didesnės vertės nei „Ikea“ sulankstytos kėdės ar sulankstytos skardos, todėl dar galime sau leisti naudotis ir skubaus pristatymo paslauga. Didžiąją dalį mūsų gaminio kainos sudaro ne išlaidos transportui, o žinios“, – sako p. Kovėra. Anot jo, transportavimo kainos išaugo nereikšminga dalimi, todėl ir minčių apie būtinybę kitaip organizuoti verslą dar nėra.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius teigia, kad tarp Lietuvos verslininkų atsitraukimo nuotaikų taip pat nemato. Įmonės išaugusias sąnaudas transportavimui kol kas kompensuoja pelno sąskaita. Sunkiau gyventi tiems, kurie dirbo su mažesniais pelnais.

„Lietuvos įmonės rinkas iškovojo labai sunkiai, todėl dabar aukoja pelnus ir laukia geresnių laikų. Dideliems koncernams, tokiems kaip „Ikea“ persiorientuoti lengviau, o mūsų įmonės, išskyrus kelias, pasauliniu mastu yra pakankamai mažos, todėl ir persiorientuoti, susirasti naujas rinkas sunku – ypač kai dirbama nišinėse rinkose“, – sako p.  Besagirskas.

Laura Guobužaitė, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros laikinoji vadovė, sako kad tendencijos – gamybą iš Azijos atkelti arčiau vartotojo, Lietuvai tikriausiai išeitų tik į naudą. Nes keliant gamybą į Europą Lietuva galėtų tapti viena patrauklesnių šalių tokioms investicijoms.

„Tačiau tokias tendencijas sekame tik užsienio spaudoje, savo tiesioginiame darbe to dar nejaučiame. Galbūt tai bus labiau matyti rudenį, dabar vis dėl to dar vasara, o po kelių mėnesių bus daugiau renginių, verslo misijų“, – sako p. Guobužaitė. Anot jo, paskutinius tris – keturis mėnesius jaučiamas kitoks susidomėjimas. Investuotojai iš Japonijos, Korėjos ir Kinijos domisi plyno lauko investicijomis ir ieško patalpų įvairių rūšių veiklai. Visų pirma tai logistikos, farmacijos, chemijos pramonės ir plastikos gamyba užsiimančios bendrovės. Ponios Guobužaitės teigimu, patys Azijos verslininkai ieško būdų kaip būti arčiau savo vartotojo Europoje ir Rusijoje.

Informacijos šaltinis: www.vz.lt